Fiksuota norma suteikia stabilumą ir nekintančią įmoką, o kintama seka rinką ir gali kisti kartu su EURIBOR. Paaiškiname pagrindinius skirtumus lentelėje ir padedame nuspręsti, kuris variantas jums apsimoka labiau 2026 metais.
Gauti pasiūlymus →Fiksuota palūkanų norma per visą sutartį nesikeičia – įmoka lieka tokia pati nuo pradžios iki pabaigos. Kintama norma susieta su rinkos rodikliu (dažniausiai EURIBOR), todėl periodiškai perskaičiuojama ir įmoka gali svyruoti. Abu variantus prižiūri Lietuvos bankas, o esminis skirtumas – stabilumas prieš galimą kainos pokytį.
Pagrindinis skirtumas – ar palūkanų norma keičiasi per sutarties laikotarpį. Fiksuota norma sutartyje užrašoma vienareikšmiškai ir nekinta, todėl mėnesio įmoka bei bendra mokėtina suma yra žinomos iš anksto. Kintama norma susideda iš dviejų dalių – rinkos rodiklio (dažniausiai EURIBOR) ir kreditoriaus maržos. Rinkos daliai kylant ar krentant, periodiškai perskaičiuojama ir jūsų įmoka.
Todėl pasirinkimas iš esmės yra pasirinkimas tarp nuspėjamumo ir galimybės pasinaudoti žemesnėmis rinkos palūkanomis. Toliau pateikiame išsamų palyginimą pagal svarbiausius kriterijus.
| Kriterijus | Fiksuota norma | Kintama norma |
|---|---|---|
| Įmokos stabilumas | Nekinta visą laikotarpį | Gali kisti pagal rinką |
| Susietumas su rinka | Ne | Taip (EURIBOR + marža) |
| Nuspėjamumas | Didelis, suma žinoma iš anksto | Ribotas, priklauso nuo rodiklio |
| Rizika | Mažesnė skolininkui | Didesnė, jei palūkanos kyla |
| Galima nauda | Apsauga nuo augimo | Pigiau, jei palūkanos krinta |
| Dažnumas paskolose | Įprasta vartojimo kreditams | Dažniau ilgalaikiams kreditams |
Fiksuota norma apsimoka, kai svarbiausia stabilumas ir aiškumas. Kai tiksliai žinote mėnesio įmoką per visą laikotarpį, lengviau planuoti biudžetą ir nekyla rizikos, kad įmoka netikėtai padidės. Tai ypač aktualu ilgesnėms sutartims ir įtemptam biudžetui, nes fiksuota norma apsaugo nuo rinkos palūkanų augimo per visą grąžinimo laikotarpį.
Fiksuotą normą verta rinktis, kai: norite nekintančios įmokos; planuojate ilgesnį laikotarpį; nenorite sekti rinkos pokyčių. Kiek konkrečiai kainuotų paskola su fiksuota norma, galite pasiskaičiuoti paskolų skaičiuoklėje, o galutinę kainos sudėtį patogu palyginti per BVKKMN skaičiuoklę.
| Rodiklis | Fiksuota 12 % | Kintama (start 10 %) |
|---|---|---|
| Suma | 5 000 € | 5 000 € |
| Pradinė įmoka | ~166 €/mėn. | ~161 €/mėn. |
| Įmoka, jei norma +2 p.p. | ~166 € (nekinta) | ~166 €/mėn. |
| Nuspėjamumas | Aukštas | Vidutinis |
Užpildę vieną paraišką gausite kelių licencijuotų kreditorių pasiūlymus su aiškiai nurodyta BVKKMN – tiek fiksuotos, tiek kintamos normos.
Kintama norma tinka, kai tikitės, kad rinkos palūkanos mažės arba išliks žemos, ir galite prisiimti įmokos svyravimo riziką. Pradinė kintamos normos įmoka kartais būna mažesnė nei fiksuotos, todėl trumpuoju laikotarpiu ji gali atrodyti patrauklesnė. Ši norma dažniau taikoma ilgalaikiams ar didesniems kreditams, kur rinkos rodiklio pokyčiai per metus gali reikšmingai paveikti bendrą kainą.
Vis dėlto svarbu įsivertinti, ar jūsų biudžetas atlaikytų padidėjusią įmoką, jei EURIBOR pakiltų. Prieš pasirenkant pravartu peržiūrėti bendrą finansinę situaciją per refinansavimo galimybes, jei norite pertvarkyti esamus įsipareigojimus, arba palyginti skirtingus pasiūlymus paskolų palyginime.
Renkantis tarp fiksuotos ir kintamos normos svarbiausia lyginti ne palūkanas, o BVKKMN – bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, kuri apima palūkanas ir visus mokesčius. Pagal LR vartojimo kredito įstatymą kreditorius privalo nurodyti BVKKMN kiekviename pasiūlyme, todėl juos galite vertinti vienodais pagrindais. Kintamos normos atveju BVKKMN skaičiuojama pagal pasirinkimo momentu galiojantį rinkos rodiklį, todėl vėliau reali kaina gali keistis.
Skirtingų kreditorių sąlygas patogu peržiūrėti kreditorių apžvalgose, o jei kai kurie terminai neaiškūs, pravers finansinių terminų žodynas. Kaip formuojasi galutinė kaina, plačiau skaitykite straipsnyje „Kiek kainuoja paskola?“. Nepamirškite atsakingo skolinimosi principų: pagal Lietuvos banko rekomendacijas prieš įsipareigodami įvertinkite savo realias finansines galimybes.
Fiksuota palūkanų norma nesikeičia per visą sutarties laikotarpį – įmoka lieka tokia pati nuo pirmo iki paskutinio mėnesio. Kintama norma susieta su rinkos rodikliu, dažniausiai EURIBOR, todėl kartu su marža ji periodiškai perskaičiuojama. Pakilus rinkos palūkanoms įmoka didėja, o joms mažėjant – mažėja. Todėl fiksuota norma suteikia stabilumą, o kintama – kintantį, rinkos priklausantį mokestį.
Fiksuota norma apsimoka, kai vertinate stabilumą ir norite tiksliai žinoti mėnesio įmoką per visą laikotarpį. Ji ypač tinka ilgesniems kreditams ir įtemptam biudžetui, nes apsaugo nuo rinkos palūkanų augimo. Daugumai vartojimo paskolų Lietuvoje taikoma būtent fiksuota norma, todėl bendra mokėtina suma yra žinoma iš anksto ir nekinta.
Kintamą normą verta rinktis, kai tikitės, kad rinkos palūkanos mažės arba išliks žemos, ir galite prisiimti įmokos svyravimo riziką. Ji dažniau taikoma ilgalaikiams ar didesniems kreditams. Pradinė norma kartais būna žemesnė nei fiksuota, tačiau pakilus EURIBOR įmoka gali padidėti, todėl prieš pasirenkant reikia įvertinti biudžeto atsparumą pokyčiams.
Palyginkite ne tik palūkanų normą, o BVKKMN – bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, kuri apima palūkanas ir visus mokesčius. Pagal LR vartojimo kredito įstatymą kreditorius privalo nurodyti BVKKMN, todėl pasiūlymus galite lyginti vienodais pagrindais. Kintamos normos atveju BVKKMN skaičiuojama pagal pasirinkimo momentu galiojantį rodiklį, todėl vėliau reali kaina gali keistis.
Užpildykite paraišką per 2 minutes – nemokamai ir be įsipareigojimų.